- musiamirė
- mùsiamirė sf. (1), musiãmirė (1) Dglš žr. musmirė: Kad yr beržyne mùsiamirių, net raudona! Ds. Kačiokas išstipo, mùsiamirės ažėdęs Trgn. ^ Snaudžia, kaip mùsiamirių aps[i]ėdęs Ds. Ko stovi, kai musiãmirių aps[i]ėdęs! Švnč.
Dictionary of the Lithuanian Language.